Šilkas – karalių puošmena, prieinama kiekvienam

Šilkas yra natūralus tamprus pluoštas, kuris gaunamas iš įvairiausių rūšių šilkverpių drugių kokonų gijų. Šilko pramonėje naudojamas tik Bombyx mori šilkverpių ir kitų tos pačios genties vikšrų gaminamas šilkas. Bombyx mori drugiai yra labiausiai paplitę Kinijoje. Jų vikšrai maitinasi šilkmedžių lapais.
Pradžioje šilku puošdavosi tik imperatoriai, tačiau po truputį šilkiniai audiniai paplito po įvairius Azijos regionus. Vėliau šilko prekyba pasiekė Indijos pusiasalį, Artimuosius Rytus, Europą, Šiaurės Afriką. Dėl ypač išsiplėtusios šilko prekybos pagrindinis pirklių kelias tarp Azijos ir Europos imtas vadinti Šilko keliu. Tai buvo ne vienas konkretus kelias, bet daugybės kelių tinklas, kuris kadaise jungė priešingus Eurazijos pakraščius.
Šilko gamybos paslaptis gimtojoje Kinijoje buvo ypač griežtai slepiama siekiant išlaikyti šios šalies monopoliją šilko versle. Už gamybos atskleidimą, taip pat šilkverpių vikšrų arba šilkmedžių sėklų kontrabandą buvo baudžiama mirties bausme. Tačiau jau 2 a. pr. Kr. kinai patys atvežė šią paslaptį į Korėją. Vėliau ją sužinojo ir Indija. Maždaug 5 a. vienu metu šilką gamino net kelios pasaulio šalys, o 18 a. šilką audė ir dauguma Vakarų Europos šalių. Taigi, nors Kinijai šilko gaminimo paslapties išsaugoti ir nepavyko, tačiau ji pagrįstai laikoma šio vieno nuostabiausių audinių tėvyne.
Šuo metu specialiai šilko gamybai šilkverpių drugiai auginami Kinijoje, Indijoje, Japonijoje bei Pietų Europoje. Kryžminant gijas gaunami skirtingų spalvų siūlai. Iš gautos šilko žaliavos yra sukami audimui ir mezgimui tinkami siūlai. Priklausomai nuo sukimo būdo, gali būti gaunamos keturios skirtingos šilko gijos: krepas, organza, viengubo sukimo ir suktas ataudų šilkas. Iš šių gijų vėliau galima austi ar megzti įvairių rūšių šilko audinius.
Šilkas iš kitų pluoštų išsiskiria unikaliomis savybėmis. Ypač lygus jo gijos paviršius atspindi šviesą, todėl šilkiniai audiniai ypatingai spindi. Tuo nepasižymi nė vienas kitas natūralaus pluošto audinys. Be to šilkas yra pats stipriausias pluoštas pagal savo svorį. Jam prilygsta tik sintetinis nailonas. Šilkas yra labai lengvai dažomas, jis gali būti įvairaus intensyvumo spalvų bei atspalvių. Dažai į jį įsigeria taip gerai, jog abidvi audinio pusės būna beveik vienodos. Šilkinis audinys yra tvirtesnis už medvilnę, tačiau nusileidžia linui bei neapdirbtai vilnai. Gijos yra atsparios grybeliui bei pelėsiui, kuris dažnai suardo kitą natūralų pluoštą. Šio audinio giją galima ištempti net iki 20 procentų nepakeičiant jo struktūros, paleidus jis vėl grįžta į pradinę padėtį. Kadangi šilko gijos yra porėtos, jis leidžia odai kvėpuoti, be to puikiai sugeria kūno drėgmę pats likdamas sausas. Dėl šios priežasties su šilkiniais drabužiais jaučiamės itin komfortiškai. Šilkas ne tik švelnus, bet ir šiltas bei lengvas.
Kadangi šilkas yra baltymas, savo sudėtimi labai artimas žmogaus odos epidermiui, jis visiškai netoleruoja karšto vandens bei įvairių šarminių medžiagų, esančių įprastuose skalbikliuose. Šilkiniai audiniai gali būti skalbiami tik rankomis arba mašina ne aukštesnėje nei 30 ºC temperatūroje naudojant specialius natūralius šilkui skirtus ploviklius ir nustačius ypač lengvą režimą. Negalima balinti šilko chloru arba kitu balikliu, kadangi jis suteikia gelsvą atspalvį ir paskatina audinio nusidėvėjimą. Rekomenduojame kartu skalbti tik tokios pačios spalvos audinius. Išplautų šilkinių gaminių negalima purtyti, džiovinti džiovinimo būgne ar saulės atokaitoje.
Daugiau sužinoti apie šilką, jo gamybą ir pardavimą galite paspaudę šią nuorodą. Rasite įmones, kurių interesų sritis yra šilkas ir kiti natūralūs ir dirbtiniai audiniai.

Susiję straipsniai

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *