Vokiškas vynas turi gilias tradicijas, o išraiškingu gėrimo aromatu ir subtiliu skoniu mėgaujasi viso pasaulio gurmanai. Tiesa, Vokietijos vynuogynų priežiūra reikalauja išskirtinio dėmesio ir darbo. Dauguma vynuogynų yra išdėstyti šiaurinėje dalyje, todėl šalčiui neatsparios vynuogės gali bręsti tik tinkamai apsaugotose ir saulėtose plantacijose.
Vyno gamyba Vokietijoje žinoma nuo seno. Vynuogynai išplito maždaug XIII amžiuje ir plėtėsi iki XVII amžiaus. Tuo metu nepalankių klimato sąlygų veikiami vynuogynai beveik išnyko iš Belgijos ir Olandijos teritorijų, tačiau susiformavo iki šiol savo vertę išsaugojusios Vokietijos vynuogynų teritorijos. Vėlyvaisiais Viduramžių laikais vyko itin skaudus Vokietijos teritorijos susiskaidymas į kunigaikštystes, todėl tiek vyno gamyba, tiek jo transportavimas patyrė sunkių išbandymų. Minėtosios aplinkybės stabdė ir vyno eksportą į užsienio šalis.
Skiriamasis Vokietijos vyno bruožas yra tai, kad didžioji dalis vynų yra gaminami iš vienos vynuogių rūšies, t. y. uogos nėra maišomos. Svarbiausias vyno skirstymo rodiklis yra uogų cukringumas nuimant derlių. Įprastai žemiausios kokybės vynui priskiriamas stalo vynas. Didžiausio palankumo sulaukia kokybiški sausieji vynai, nors ilgą laiką Vokietijoje išskirtinis palankumas buvo rodomas saldiesiems gėrimams. Šiandien ypatingai vertinamas Mozelio upės slėnyje augančių vynuogių vynas.
Nors patys vokiečiai nesididžiuoja vyndarystės tradicijomis ir savo krašto vyną vertina gana kukliai, didžiausi pasaulio gurmanai teigia, kad vokiškas vynas – vienas geriausių pasirinkimų visoje Europoje. Šiuo metu didžioji Vokietijos vynų dalis gaminama šalies vakaruose, naudojant šalia Reino upės augančių vynuogynų uogas. Manoma, kad šioje teritorijoje vynuogynai buvo pradėti auginti dar senovės Romos laikais. Skaičiuojama, kad Vokietija turi dagiau nei 102 000 ha vynuogynų ir per metus pagamina virš 800 mln. litrų vyno. Daugiau nei pusę viso Vokietijoje gaminamo vyno sudaro baltasis vynas. Vokietija vertinama ir dėl pigių, t. y. masinei rinkai skirtų, pusiau saldžiųjų vynų.
Geriausiųjų vardas įprastai priskiriamas vynams, pagamintiems iš Riesling veislės uogų. Šios vynuogės yra puikus sprendimas vaisinių ir aromatingų baltųjų vynų gamybai. Vertinant raudonuosius vynus, didžiausias dėmesys skiriamas Spätburgunder vynams, žinomiems Pinot Noir vardu. Iš viso Vokietijoje yra 13 regionų, teikiančių apibrėžtos kokybės rūšinį vyną. Vyno klasifikacijoje žemiausia vieta teikiama Deutscher Tafelwein stalo vynui, po kurio seka Deutscher Landwein rūšinis vynas, turintis saugomą geografinę nuorodą. Aukštesnės kokybės vynas – Qualitätswein bestimmter Anbaugebiete. Tai išskirtinio aromato rūšinis vynas, turintis saugomą kilmės vietos nuorodą. Aukščiausiai kategorijai priskiriamas Prädikatswein rūšiniai vynai, pagaminti iš labiau prinokusių uogų ir turintys saugomą kilmės vietos nuorodą.