Medus yra vienas iš tų produktų, kuriuos daugelis perka gana intuityviai. Kartais pasirenkamas tas, kurį rekomendavo pažįstami, kartais – gražiau atrodantis stiklainis turguje ar parduotuvėje, o kartais tiesiog tas, kuris tuo metu yra po ranka. Vis dėlto medus nėra visiškai vienodas produktas. Jo skonis, kvapas, spalva, tirštumas ir net kristalizacijos greitis gali labai skirtis, todėl renkantis medų namams verta žinoti kelis paprastus dalykus.
Pirmiausia medus skiriasi pagal augalus, iš kurių bitės rinko nektarą. Pievų medus dažnai būna švelnesnis ir universalesnis, liepų – aromatingesnis, grikių – tamsesnis, sodresnis, ryškesnio skonio. Miško medus gali turėti gilesnį, kartais net sakais ar žolelėmis primenantį aromatą. Nė viena rūšis nėra „geriausia“ visiems. Vienam žmogui labiau patiks švelnus ir lengvas medus, kitam – tamsus, intensyvus, su charakteriu.
Renkantis medų svarbu pagalvoti, kam jis bus naudojamas. Jei medų dažniausiai dedate į arbatą, košę ar jogurtą, gali tikti švelnesnis, lengvesnio skonio medus. Jei norite jį derinti su sūriais, riešutais, kepiniais ar marinatais, įdomesnis gali būti intensyvesnis, tamsesnis medus. Kasdieniam šeimos vartojimui dažnai patogiausia rinktis universalesnį variantą, o ypatingesniam skoniui turėti atskirą nedidelį stiklainį.
Daug klausimų kelia medaus konsistencija. Vienas medus būna skystas, kitas – tirštas, trečias – visiškai susikristalizavęs. Svarbu žinoti, kad susikristalizavęs medus nėra sugedęs. Kristalizacija yra natūralus procesas, priklausantis nuo medaus sudėties, ypač gliukozės ir fruktozės santykio. Kai kurios medaus rūšys kristalizuojasi greitai, kitos ilgiau išlieka skystos. Todėl vien tai, kad medus sukietėjo, neturėtų gąsdinti.
Vis dėlto yra požymių, į kuriuos verta atkreipti dėmesį. Kokybiškas medus turi malonų, natūralų kvapą. Jis neturėtų kvepėti rūgščiai, alkoholiu ar mielėmis. Jei stiklainyje matyti putos, daug dujų burbuliukų, medus stipriai išsisluoksniavęs ir turi nemalonų rūgštų kvapą, tai gali būti ženklas, kad jis pradėjo rūgti. Tokiu atveju geriau jo nevartoti.
Perkant medų verta įvertinti ir jo kilmę. Patikimas bitininkas ar gamintojas paprastai gali pasakyti, kada medus išsuktas, kokio jis tipo, kaip geriausia jį laikyti. Tai ypač svarbu, jei norite natūralaus, neperdirbto produkto. Vietinis medus dažnai vertinamas todėl, kad jo kelias iki vartotojo trumpesnis, o apie jo kilmę galima sužinoti daugiau.
Namuose medų reikėtų laikyti tinkamai. Geriausia jį laikyti sandariai uždarytame stiklainyje, sausoje, tamsesnėje vietoje, toliau nuo tiesioginės saulės, viryklės ar garų. Medus sugeria drėgmę iš aplinkos, todėl atidarytas ar nesandariai laikomas produktas gali prarasti kokybę. Kabinti medų reikėtų tik švariu ir sausu šaukštu.
Renkantis medų namams nebūtina ieškoti vieno tobulo varianto. Kartais verta turėti kelis: švelnesnį kasdieniam vartojimui ir ryškesnį tiems atvejams, kai norisi išraiškingesnio skonio. Svarbiausia – rinktis atsakingai, pasitikėti ne tik gražia etikete, bet ir produkto kvapu, kilme, laikymo sąlygomis bei savo skoniu.
Norint dar geriau suprasti, kaip atpažinti gerą medų ir kokios savybės svarbiausios renkantis, verta plačiau pasidomėti tema kaip išsirinkti kokybišką medų.